Nacionalinė pramonės skaitmeninimo iniciatyva „Pramonė 4.0“

Getting Ready for Industry 4.0: Transformations Needed

Šių metų konferencija vyks

2017 m. gegužės 11 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, Laisvės pr. 5, Salėje 5.1, Vilniuje.

2017 m. gegužės 11 d. tarptautinės inžinerinės pramonės parodos „Balttechnika 2017“ metu ketvirtajai pramonės revoliucijai „Industry 4.0“ skirta tarptautinė konferencija aprėps visos Europos kontekstą ir apžvelgs Europos Sąjungos pramonės skaitmeninimo politiką, europinę skaitmeninės kompetencijos bei inovacijų centrų infrastruktūrą, technologinę revoliuciją bei švietimo transformaciją, pristatys lyderiaujančių Europos įmonių pavyzdžius ir bendradarbiavimo su jomis galimybes. Pranešimus skaitys Europos Komisijos, Lietuvos valdžios institucijų ir pažangiausių tarptautinių organizacijų atstovai.

Vienas iš konferencijos tikslų – pristatyti Lietuvos nacionalinės darbo grupės ir pramonės skaitmeninimo iniciatyvos „Pramonė 4.0“ pasiekimus ir artimiausius tikslus. Ši platforma sieks prisidėti prie šalies įmonių technologinės pažangos, didinti įmonių skaitmeninę brandą, formuoti pramonines–skaitmenines ekosistemas ir dalintis geraisiais technologijų diegimo pavyzdžiais.

Nacionalinių platformų kūrimas – tai Europos Komisijos 2016 m. pabaigoje iškelta iniciatyva europiniu mastu koordinuoti ir skatinti pramonės skaitmeninimą bei bendradarbiavimą tarp Europos šalių. Lietuva, delegavusi pramonės, mokslo bei Ūkio ministerijos atstovus, į šią europinę struktūrą, įsitraukė nuo pat pradžių ir aktyviai dalyvauja jos veikloje.

ORGANIZUOJA

Lietuvos pramoninkų konfederacija
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija
German-Baltic Chamber of Commerce in Estonia, Latvia, Lithuania (AHK)
PARTNERIAI
Infobalt
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA)
Hannover Messe
KOMUNIKACIJOS PARTNERIS
OMConsulting
RĖMĖJAI
SAP
Siemens
Pheonix Contact
BTT Group
Nordmetall
DocLogix

Nacionalinė pramonės skaitmeninimo iniciatyva „Pramonė 4.0“

Daiktų internetas po truputį atranda kelią į gamybą. Įrenginių komunikavimas iš pagrindų keičia gamyklas. Produktai su skaitmenine atmintimi vis labiau pritaikomi ateities išmaniosiose gamyklose (smart factories). Šis perversmas, kai komunikuoja įrenginiai veda prie nedidelės apimties, aukštos įvairovės ekonomiškų ir efektyvių produkcijos būdų. 

Vienas iš top 10 ateities projektų, identifikuotų Vokietijos vyriausybės aukštųjų technologijų (high-tech) strategijoje 2020, yra „Industry 4.0“ projektas – galimybė Vokietijai tapti ateities pramonės pirmaujančia rinka ir integruota tiekėja. Dėl individualizuotų produktų gamybos paklausos reikalinga sutrumpinti logistikos grandines dar efektyvesniam gamybos užtikrinimui. „Industry 4.0“ - tai strateginė iniciatyva imtis novatoriaus vaidmens pramonės ir  informacinių bei ryšių technologijų (IRT) revoliucijoje. Ši strategija užtikrins Vokietijai aukštą konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

“Industry 4.0” taip pat reiškia ir produkcijos grįžimą iš Rytų Azijos rinkų į Europą. Tai sukuria naujų galimybių kaimyninėms šalims. Lietuva su savo pažangia inžinerija ir technikos žiniomis galėtų tapti viena didžiausių naudos gavėjų šiame vystymo procese.

Po dvišalės Vokietijos - Lietuvos konferencijos „Industry 4.0“, vykusios gegužės 19 d. 2016 m. Vilniuje, konferencijos partneriai įkūrė darbo grupę „Pramonė 4.0“. Darbo grupę iniciavo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, IRT sektoriaus asociacija INFOBALT, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), universitetai bei kiti suinteresuoti partneriai. Iniciatyvą remia įvairios Lietuvos ministerijos.

Ką reiškia „Smart Industry“ ir „Industry 4.0“

Industry 4.0 remiasi technologijų raida nuo įterptųjų sistemų iki kibernetinių-fizikinių sistemų. Tai ketvirtoji pramoninė revoliucija: decentralizuotas dirbtinis intelektas padeda kurti protingus tinklinius sprendimus ir savarankišką proceso valdymą. Decentralizuotas valdymas sukelia paradigmą ir yra didelis iššūkis klasikinei gamybos valdymo logikai. Įrengimai ne tik gamina produktą, bet ir teikia siūlymus produkcijos gerinimui komunikuojant su kitais įrengimais. Ryšys tarp įterptųjų sistemų gamybos ir išmanios gamybos proceso radikaliai pakeis pramonę, gamybos vertės grandines ir verslo modelius.

Ką šis procesas reiškia gamybai?

Virtualaus ir fizinio pasaulio susijungimas veda į naują pramoninį amžių. “Išmaniosioms gamykloms” būdingas aukšto lygio automatizavimas, kuris tapo įmanomas gamybos sistemų dėka, prižiūrinčių gamybos procesus. Gamyba gali būti optimizuojama globaliais tinklais, adaptavus arba savarankiškai organizavus gamybą, sujungus su daugiau nei vienu operatoriumi – tai reiškia, kad skirtingi operatoriai gali dirbti prie tos pačios gamybos tuo pačiu metu ir taip ją vystyti kartu.

Ką tai reiškia programinės įrangos sektoriui?

Kai kurie ekspertai mano, kad įmonės išteklių planavimo (ERP) programinė įranga gamybos lygmenyje bus tiesiogiai sujungta su procesų valdymo sistemomis (PCS), taip panaikindama ERP programinės įrangos poreikį. Priešingą nuomonė turintys ekspertai teigia, kad gamybos vykdymo sistemos (MES) programinė įranga yra kaip tik sutverta įgyvendinti pažangią gamybą. Teisingas atsakymas dar nėra aiškus. Atrodo, mažai tikėtina, kad viena programinė įranga pakeis kitą. Labiausiai tikėtinas scenarijus – abiejų sistemų konvergencija, nes tarpdisciplininė integracija tampa vis svarbesne.

Source: Germany Trade & Invest (GTAI) – Industrie 4.0 Information brochure

 .